Biržų kraštas garsėja geologiniu reiškiniu - smegduobėmis. Tai bet kokio amžiaus karstinės įgriuvos (duobės), galinčios būti piltuvo, dubens ar lėkštės formos, atsiradusios į požeminę ertmę įgriuvus ją dengiančiai uolienų (gruntų) storymei. Viena iš žymiausių Šiaurės Lietuvoje yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė, vadinama Karvės Ola.

Manoma, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas. Bendras praėjimų ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Karvės Ola vis dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi. Paskutiniaisiais metais oloje stipriai pakilo požeminio ežero vandens lygis, kuris užtvindė visas ertmes ir tunelius. Patekti į Karvės olos vidų tapo nebeįmanoma. O iš kur gi toks pavadinimas? Šnekama, kad dabartinėje įgriuvos vietoje kažkada yra prasmegusi karvė, o prie uolos likęs tik grandinės galas. Be to, kalbama, jog į Karvės olą sumesdavo nugaišusias Mantagailiškio dvaro karves. Į duobę veda metaliniai laiptai, jais galima saugiai nusileisti ir apžiūrėti įgriuvą iš apačios. Gal kada nors pasikeitus šios vietos geometrijai bus vėl galima patekti į urvus. Gyvūnams draugiška vieta. 🐶🐱 Kur: Karajimiškis, Biržų r. Koordinatės: 56.206752, 24.69427