Ar pamenate, kada pastarąjį kartą lankėtės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse?

Ir jeigu dar yra tokių, kurie nei karto čia nesilankėte, kviečiame pabuvoti šiame išskirtiniame muziejuje, kurio plotas siekia beveik 200 ha ir kuris turi daugiausiai eksponatų (91420) po atviru dangumi visoje Europoje. Muziejus įkurtas 1966 m. Pievelių kaime ir atidarytas lankytojams 1974 m. birželio 21 d. Tuo metu muziejuje buvo 52 pastatai. Darbams tęsiantis, ekspozicinis plotas pasipildė dešimtimis autentiškų statinių. Tai viena iš žinomiausių ir lankomiausių vietų Lietuvoje ir turbūt nesuklysime sakydami, kad nėra nei vieno lietuvio, kuris būtų negirdėjęs apie Rumšiškes ir muziejų Kauno marių pakrantėje. Kai pradedame kalbėti apie liaudies buities muziejų, pirmiausiai mums kyla asociacija su etnine Lietuvos praeitimi ir su tradicinėmis lietuviškomis šventėmis: Užgavėnės, Žolinė, Pirties diena, Joninės, Oninės ir kt. Bet ne tik per šias šventes, turinčias tikslias datas, muziejus sulaukia daugybės lankytojų, jame nuolat vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai, suteikiantys galimybę prisiliesti prie etninės kultūros, tradicijų, papročių, prie mūsų visų istorijos. https://www.muziejuedukacija.lt/.../lietuvos_liaudies... „Pramuogynėms“ teko didelė garbė suorganizuoti vienos fotografų grupės, pavadinimu „Varnos fotografija“, susitikimą Rumšiškėse. Mums jau prieš keletą mėnesių pasiūlius pasinaudoti muziejaus siūloma edukacine programa vestuvių tematika, facebook susikūrusios grupės „Varnos fotografija“ nariai su dideliu užsidegimu panoro dalyvauti renginyje ir foto objektyvais užfiksuoti savo prisilietimus prie Lietuvos istorijos autentiškumo. Draugiškai ir šiltai nusiteikę, vieną šiltą birželio šeštadienį, vadovaujant grupės „mamai“ Linai Raven, „varniokai“ atvyko į Rumšiškių liaudies buities muziejų, kuriame praleido nuostabią ir įsimintiną popietę. Norime paminėti, kad grupės siela ir įkūrėja Lina, kaip ir dar vienas grupės narių, yra užsienyje gyvenantys lietuviai, tad jiems šis susitikimas muziejuje buvo ypatingai svarbus ir stipriai suvirpinęs sielas prisilietimu prie tautinių šaknų. Didžiausias ačiū edukatorei Vidai Olechnovičienei, kuri visų dėmesį pritraukė nuotaikingu, įdomiu ir vaizdingu pasakojimu apie lietuvių liaudies vestuvių tradicijas ir papročius. Apie tai, kaip jaunikį galime pažinti pagal atpjautą duonos riekę, o jaunąją pagal tai, kaip šluoja grindis, apie daugiau nei devyniasdešimt duonos galiukų ir iš po lovos išbyrėjusius pirmuosius grūdus, apie rūtelių vainikėlio šviežumą, kraitį , jaunųjų darbštumą, svočios pyragą, pirmąją pamergę ir kitus svetelius... Visko ir neišvardinsime, reikia patiems pamatyti ir išgirsti. Tad jeigu norite ne tik pasivaikščioti po 195 hektarų užimantį muziejaus plotą, aplankydami etnografines sodybas, bet ir pabūti aktyviais dalyviais, apsirėdyti tautiniais austiniais rūbais, pasivėžinti bričkelėmis, pakinkytomis arkliukais, turinčiais išskirtinius vardus, sužinoti daugiau apie lietuviškas tradicijas, papročius, apeigas, nuoširdžiai patariame pasinaudoti Lietuvos liaudies buities muziejaus siūlomomis pramogomis. Laiką praleisite turiningai, prasmingai ir įsimintinai. „Lietuviais esame mes gimę, Lietuviais norime ir būt...“ Teksto autorė - Renata Valatkienė