– Na jau ne! Tokiam tvarte tai aš negyvensiu, noriu būti ponia modernaus dvaro! – kirste nukirto ponia Rita Maryna Komarienė įvertinusi dvarą, vyro vestuvinę dovaną. Ką tada, 1900 metais, ponia savo vyrui Medardui Komarui išties pasakė, šiandien galim tik paspėlioti. Tačiau netrukus čia prasidėję darbai iš esmės pakeitę visą dvarą, tiek viduje, tiek išorėje. Reikalų būta, bet ko dėl mylimos moters nepadarysi... Dvare atsirado tais laikais neįprastos ir brangios naujovės: telefonas, elektra, vandentiekis, moderni kanalizacijos sistema, liftas. Liftu ponams iš gretimo pastato buvo gabenamas maistas. Keptų svogūnų kvapas ponios salone – ne lygis, bet ir atšalusios sriubos juk valgyt nesinorėjo...

Modernūs įrengimai, tai dar ne viskas kuo žavėjosi ponų svečiai. Buvo plečiamas parkas, sodinami Lietuvoje reti augalai, formuojami rožynai, rūmų fasadas pasipuošė kolonomis, erdvia terasa, apžvalgos bokšteliu. Tuo tarpu interjeras derinamas pagal kiekvieno iš šeimininkų poreikius: dešinėj rūmų pusėj švelnus, elegantiškai moteriškas, o kairėje sodrus, solidaus vyriško stiliaus. Nors dvaras matė ir šilto, ir šalto: degė, skendo, buvo draskomas ir niokojamas sovietiniais laikais, kai kurios prabangos detalės išlikę, o kai kurias kruopštiems restauratoriams pavyko atgaminti. Todėl dabar čia lankantis kvapą gniaužia nepaprasto grožio originalūs krosnių kokliai, lubų lipdiniai ir freskos, medžio masyvo durų raižiniai o žaliasis holo židinys vertas atskiros istorijos. Kiekviena detalė, kiekvienas potėpis turi savo prasmę ir istoriją. Ir tokią realią, kad rodos sekundei patiki, kad už lango girdi skalijant šunis paruoštus medžioklei, ar užuodi cigaro kvapą iš pono kortų kambario. Deja, idilė truko neilgai, ponai taip ir nespėjo kaip reikiant savo dvaru pasidžiaugti. Prasidėjęs pirmasis pasaulinis karas dvaro gyvenimą pakeitė kita vaga. Dvaras buvo parduotas, čia kūrėsi vaikų namai, vėliau karo štabas, karo ligoninė, internatinė mokykla. Bet šiandien vėl galim žavėtis šia prabangą menančia vieta, kuri atvira lankytojams, kur vyksta parodos, koncertai, minima dvaro diena, daug švenčių ir veiklos ištisus metus. Atrestauruotas rūmų fasadas, didelė dalis interjero detalių, tvarkomas vienas didžiausių Lietuvoje rūmų parkų, organizuojamos teatralizuotos ekskursijos. Matyt ponios dvasia iki šiol rūpinasi ir prižiūri mylimo vyro dovaną – kiekvienas čia apsilankęs pajunta tą ypatingą rūmų aurą ir išsiveža gražiausius įspūdžius.