Pirmasis mūsų atostogų sustojimas – Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Rytinė kavytė su vaizdu tiesiai į jo bokštus tapo puikia kelionės pradžia. Aplink tylu, prieš akis – tarp miškų iškilęs neįprastas pastatas, o mintys jau kažkur gerokai toliau už Žemės ribų.

Ekskursija buvo puiki. Keliaudami per septynias ekspozicijos sales išgirdome apie senąjį lietuvių ryšį su dangumi, astronomiją, kosmines technologijas ir Lietuvos pėdsakus kosmoso istorijoje. Muziejuje galima pamatyti meteoritus, pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“ kopijas bei daugybę kitų eksponatų. Atrodo, kai kuriuos faktus žinome dar nuo mokyklos laikų, tačiau retai susimąstome, kaip viskas iš tiesų veikia. Pavyzdžiui, augalų šaknys reaguoja į gravitaciją ir paprastai auga jos kryptimi, o stiebai kyla priešinga kryptimi ir linksta į šviesą. Dar įdomiau, kad šioje istorijoje yra ryškus lietuviškas pėdsakas. Akademiko Alfonso Merkio vadovaujami mokslininkai prisidėjo prie 1982 metais orbitinėje stotyje „Saliut 7“ atlikto eksperimento. Jo metu mikrooranžerijoje „Fiton-3“ augalas kosmose praėjo visą gyvybinį ciklą ir subrandino 200 gyvybingų sėklų. Lietuviškų sąsajų su kosmosu muziejuje radome daugiau, nei tikėjomės. Čia galima pamatyti kosmonauto Rimanto Stankevičiaus naudotus šalmus, jo šeimos albumo nuotraukas ir Lietuvoje sukurtos termoizoliacinės plokštės fragmentą. Tokia medžiaga buvo naudojama ir daugkartiniam erdvėlaiviui „Buran“ dengti. Ekskursijos metu pakilome ir į 32 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę. Iš jos atsiveria miškų ir ežerų vaizdai, o trumpam atrodo, kad nuo kasdienybės pakilai ne tik laiptais. Mūsų apsilankymo kulminacija tapo filmas apie Visatą. Žvelgdamas į neaprėpiamus jos tolius pasijutau tarsi mažytė molekulė – beveik nepastebima, bet vis tiek esanti viso to dalis. Kelioms minutėms visi kasdieniai rūpesčiai pasirodė labai maži. Nemažai muziejų esame lankę vaikystėje, tačiau suaugus į juos verta sugrįžti. Dabar daugiau klausaisi, daugiau supranti ir pastebi tai, pro ką anksčiau būtum tiesiog praėjęs. Pasikeičia ne muziejus – pasikeičiame mes. Lietuvos etnokosmologijos muziejus tapo puikia mūsų atostogų pradžia. Tai vieta, po kurios dar kurį laiką norisi žiūrėti į dangų ir galvoti apie tai, kokie maži, bet kartu svarbūs esame šiame didžiuliame pasaulyje.